Priklausomybės spąstai
Įsivaizduokite, kad einate gatve ir staiga pajuntate stiprų troškulį. Jūsų gerklė išsausėjusi, galvoje sukasi viena mintis – reikia atsigerti.
Pamatote parduotuvę, nusiperkate vandens ir atsigeriate.
Po kelių gurkšnių pasijuntate geriau.
Ar tai reiškia, kad vanduo suteikė jums ypatingą malonumą?
Ne.
Jis tiesiog pašalino nemalonų pojūtį – troškulį.
Dabar įsivaizduokite kitą situaciją.
Kas būtų, jei kažkas specialiai sukeltų jums troškulį, o paskui parduotų vandenį kaip vienintelį sprendimą?
Tikriausiai tai pasirodytų absurdiška.
Tačiau būtent taip veikia nikotino priklausomybė.
Nikotinas sukuria diskomfortą, kurį vėliau pats ir pašalina.
Žmogus pradeda manyti, kad cigaretė suteikia malonumą, ramybę ar energiją. Tačiau iš tikrųjų daugeliu atvejų ji tik trumpam pašalina nemalonią būseną, kuri atsirado dėl ankstesnio nikotino vartojimo.
Tai primena žmogų, kuris visą dieną avėtų per mažus batus.
Vakare nusiavęs juos jis pajustų didžiulį palengvėjimą.
Bet ar palengvėjimas atsirado todėl, kad nusiauti batus yra ypatingai malonu?
Ne.
Palengvėjimas atsirado todėl, kad visą dieną buvo jaučiamas diskomfortas.
Lygiai taip pat ir su nikotinu.
Nerūkantis žmogus nejaučia poreikio rūkyti.
Jam nereikia cigaretės tam, kad nusiramintų, susikauptų ar gerai jaustųsi.
Tačiau žmogus, kuris reguliariai vartoja nikotiną, periodiškai pradeda jausti abstinencijos simptomus:
- nerimą;
- įtampą;
- dirglumą;
- vidinį neramumą;
- dėmesio koncentracijos sunkumus;
- tuštumos jausmą;
- norą rūkyti.
Kai tik nikotino dozė patenka į organizmą, šie pojūčiai sumažėja.
Todėl susidaro iliuzija, kad cigaretė suteikė kažką vertingo.
Iš tikrųjų dažnai ji tik laikinai pašalino problemą, kurią pati ir sukūrė.
Uždaras ratas
Daugelis rūkančiųjų mano:
„Rūkau todėl, kad man patinka.“
Tačiau pažvelkime į tai atidžiau.
Pirmoji gyvenimo cigaretė daugeliui žmonių nepatiko.
Ji sukėlė:
- kosulį;
- galvos svaigimą;
- pykinimą;
- nemalonų skonį burnoje.
Vis dėlto žmogus rūko toliau.
Kodėl?
Todėl, kad priklausomybė formuojasi palaipsniui.
Iš pradžių žmogus rūko retkarčiais.
Vėliau organizmas pripranta prie nikotino.
Tada tarp cigarečių pradeda atsirasti nedidelis diskomfortas.
Žmogus jo net nepastebi.
Jam atrodo, kad jis tiesiog nori parūkyti.
Po cigaretės pasijunta geriau.
Taip smegenys pradeda sieti cigaretę su palengvėjimu.
Kuo ilgiau žmogus rūko, tuo dažniau kartojasi šis ciklas:
- Nikotino lygis sumažėja.
- Atsiranda diskomfortas.
- Žmogus surūko cigaretę.
- Diskomfortas sumažėja.
- Kurį laiką jaučiamasi geriau.
- Nikotino lygis vėl krenta.
Ir viskas prasideda iš naujo.
Tai ir yra priklausomybės spąstai.
Žmogui atrodo, kad cigaretė yra sprendimas.
Tačiau iš tikrųjų ji yra priežastis, dėl kurios problema nuolat kartojasi.
Didžioji apgaulė
Viena didžiausių priklausomybės apgaulių yra mintis:
„Be cigarečių mano gyvenimas taps blogesnis.“
Žmogus pradeda bijoti:
- prarasti malonumą;
- prarasti atsipalaidavimo būdą;
- prarasti draugų kompaniją;
- prarasti galimybę susitvarkyti su stresu.
Tačiau pagalvokite.
Ar visi nerūkantys žmonės nuolat kenčia?
Ar jie negali atsipalaiduoti?
Ar jie nemoka džiaugtis gyvenimu?
Žinoma, gali.
Dauguma žmonių pasaulyje gyvena be nikotino ir visiškai nejaučia jokio trūkumo.
Būtent todėl svarbu suprasti:
Jūs atsisakote ne malonumo.
Jūs atsisakote priklausomybės.
O tai yra du visiškai skirtingi dalykai.
Kai žmogus tai suvokia, atsiranda galimybė pažvelgti į metimą rūkyti ne kaip į netektį, o kaip į išsilaisvinimą.
Šis straipsnis yra citata iš knygos: „Nerūkom. Būti laimingu nerūkančiuoju”.
Nuoroda į knygą: https://litres.com/audiobook/sergey-knyazev-32486232/nekurim-byt-schastlivym-nekuryaschim-69571474/
Autorius psichologas Sergėjus Kniazevas
Vertė nerūkom.lt