Kodėl žmonės mano, kad rūkyti yra malonu?

Jei paklaustumėte rūkančio žmogaus, kodėl jis rūko, dažniausiai išgirstumėte vieną iš šių atsakymų:

• „Man patinka rūkyti.“
• „Tai mane ramina.“
• „Be cigaretės negaliu atsipalaiduoti.“
• „Su cigarete kava skanesnė.“
• „Tai mano malonumas.“
• „Tai mano laisvalaikio dalis.“

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad cigaretė iš tiesų suteikia žmogui kažką vertingo.

Tačiau pažvelkime giliau.

Ar pirmoji cigaretė buvo maloni?

Prisiminkite savo pirmąją cigaretę.

Ar ji buvo skani?

Ar ji suteikė ypatingą malonumą?

Dauguma žmonių atsako neigiamai.

Pirmoji cigaretė dažniausiai sukelia:

• kosulį;
• galvos svaigimą;
• pykinimą;
• deginimo pojūtį gerklėje;
• nemalonų skonį burnoje.

Jeigu cigaretės iš tiesų būtų tokios malonios, žmonės jomis mėgautųsi nuo pirmo karto.

Tačiau taip nėra.

Vadinasi, malonumas atsiranda ne pačioje cigaretėje.

Jis atsiranda vėliau.

Kai jau susiformuoja priklausomybė.

Nikotino sukurta problema

Įsivaizduokite žmogų, kuris visą dieną nešiojasi kuprinę su akmenimis.

Po kelių valandų nugara pavargsta.

Vakare jis nusiima kuprinę ir pajunta palengvėjimą.

Palengvėjimas tikras.

Tačiau tai nereiškia, kad kuprinė buvo naudinga.

Priešingai – būtent ji sukėlė diskomfortą.

Su nikotinu vyksta labai panašus procesas.

Tarp cigarečių organizmas pamažu pradeda jausti nikotino trūkumą.

Atsiranda:

• įtampa;
• nerimas;
• dirglumas;
• nepasitenkinimas;
• noras rūkyti.

Surūkius cigaretę šie pojūčiai sumažėja.

Žmogus pajunta palengvėjimą.

Ir padaro klaidingą išvadą:

„Cigaretė suteikė man malonumą.“

Iš tikrųjų ji tik trumpam pašalino diskomfortą, kurį pati sukūrė.

Kodėl atrodo, kad cigaretė padeda stresuojant?

Daugelis žmonių sako:

„Kai nervinuosi, cigaretė mane nuramina.“

Tačiau verta užduoti klausimą:

Kodėl milijonai nerūkančių žmonių susidoroja su stresu be cigarečių?

Atsakymas paprastas.

Nikotinas nesprendžia problemų.

Jis neišsprendžia konfliktų.

Jis nesumoka sąskaitų.

Jis nepagerina sveikatos.

Jis tik trumpam sumažina nikotino abstinencijos simptomus.

Todėl žmogui atrodo, kad stresas sumažėjo.

Iš tikrųjų dažnai sumažėja ne pats stresas, o nikotino sukeltas vidinis diskomfortas.

Malonumo iliuzija

Priklausomybė labai gudri.

Ji priverčia žmogų manyti, kad prarastų kažką svarbaus, jei nustotų rūkyti.

Tačiau pažvelkime į situaciją iš šalies.

Ar nerūkantis žmogus liūdi todėl, kad negali parūkyti?

Ne.

Ar jis pavydi rūkančiajam?

Dažniausiai ne.

Ar jis jaučiasi nuskriaustas?

Tikrai ne.

Nerūkantis žmogus net nejaučia poreikio rūkyti.

Todėl jis nieko nepraranda.

Kai žmogus tampa laisvas nuo priklausomybės, jis taip pat pasiekia tokią būseną.

Jam nebereikia kovoti su savimi.

Jis paprasčiausiai nebejaučia poreikio rūkyti.

Svarbi mintis

Viena iš svarbiausių šios knygos minčių yra tokia:

Rūkymo atsisakymas nėra malonumo praradimas. Tai išsilaisvinimas nuo poreikio nuolat tenkinti priklausomybę.

Kai žmogus tai supranta, jo požiūris pradeda keistis.

Jis nebežiūri į metimą rūkyti kaip į auką.

Jis pradeda matyti tai kaip grįžimą į normalią būseną – tokią, kokioje gyvena milijonai laimingų nerūkančių žmonių.

Ką verta prisiminti

• Cigaretė nėra tikras malonumo šaltinis.
• Didelė dalis „malonumo“ yra abstinencijos simptomų sumažėjimas.
• Nikotinas sukuria problemą, kurią vėliau pats laikinai pašalina.
• Nerūkantys žmonės nepraranda nieko vertingo.
• Mesti rūkyti reiškia ne atsisakyti malonumo, o išsilaisvinti iš priklausomybės rato.

Šis straipsnis yra citata iš knygos: „Nerūkom. Būti laimingu nerūkančiuoju”.

Nuoroda į knygą: https://litres.com/audiobook/sergey-knyazev-32486232/nekurim-byt-schastlivym-nekuryaschim-69571474/

Autorius psichologas Sergėjus Kniazevas

Vertė nerūkom.lt