Įsivaizduokite, kad turite sportinį automobilį – pavyzdžiui, naujausio modelio „Lamborghini“.

Jo paskirtis paprasta – teikti vairavimo malonumą.

Tačiau jis tikrai nėra skirtas vežioti bulvių maišus iš artimiausio prekybos centro.

Kai susitelkiame tik į problemas, elgiamės panašiai.

Mes neišnaudojame savo stipriųjų savybių, o reikalaujame iš savęs to, kam nesame prisitaikę.

Baimė, kad nepavyks

Mes bijome, kad mums nepasiseks.

Bijome investuoti jėgas į metimą rūkyti ir dar kartą patirti nesėkmę.

Užuot susitelkę į savo išteklius ir tai, ką galime padaryti, mes galvojame apie tai, kas gali nutikti blogo.

Mes svarstome:

• O jeigu nepavyks?
• O jeigu palūšiu?
• O jeigu man per sunku?
• O jeigu neturiu pakankamai valios?

Taip gimsta atsisakymo sunkumas.

Kuo daugiau galvojame apie kliūtis, tuo didesnės jos atrodo.

Vidinis kritikas

Prisiminkite kokį nors didelį savo norą.

Galbūt naują automobilį.

Galbūt namą prie jūros.

Galbūt nuosavą verslą.

Dabar pagalvokite, ko tam reikėtų.

Pagalvokite apie dabartines pajamas.

Apie dabartinius įgūdžius.

Ir jei šio tikslo dar neturite, greičiausiai netrukus pasigirs vidinis balsas:

• „Tai per brangu.“
• „Neuždirbu tiek pinigų.“
• „Kas bus, jei nepavyks?“
• „Tai ne man.“
• „Kiti gali, o aš ne.“

Būtent šis balsas dažnai priverčia atsisakyti savo tikslų.

Klausydamiesi jo, pasiliekame ten, kur esame.

Toliau važinėjame senu automobiliu.

Toliau gyvename gyvenimą, kuris mūsų netenkina.

Toliau tikime, kad daugiau nesame verti.

Tas pats vyksta ir metant rūkyti

Tas pats balsas kalba ir tada, kai nusprendžiame atsisakyti nikotino:

• „Tau nepavyks.“
• „Per daug kartų bandei.“
• „Tu per silpnas.“
• „Dabar netinkamas metas.“
• „Palauk dar truputį.“

Šis balsas nuolat nukreipia dėmesį nuo galimybių prie kliūčių.

Nuo stiprybių prie trūkumų.

Nuo sprendimų prie problemų.

Ir kuo labiau jo klausome, tuo sunkesnis atrodo kelias į laisvę.

Svarbi mintis

Norint išsivaduoti iš priklausomybės, labai svarbu perkelti dėmesį:

ne nuo problemų prie dar didesnių problemų, o nuo problemų prie galimybių.

Ne klausti:

„Kodėl man taip sunku?“

O klausti:

„Kas man gali padėti?“

Ne:

„Ko man trūksta?“

O:

„Ką jau turiu ir galiu panaudoti?“

Būtent toks požiūris padeda žmogui judėti pirmyn.

Ir būtent jis leidžia tapti ne kovojančiu, o laisvu žmogumi.

Baimė, kad nepavyks (tęsinys)

Prisiminkite tuos momentus, kai jums kas nors nepavyko.

Kaip dažnai tada save kritikavote?

Galbūt sakėte sau:

• „Silpnavalis.“
• „Neturiu valios.“
• „Galėjau labiau pasistengti.“
• „Vėl susimoviau.“

O gal net kalbėjote su savimi taip, kaip niekada nekalbėtumėte su artimu draugu?

Būtent tokia savikritika dažnai tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės bijo vėl bandyti mesti rūkyti.

Jie bijo ne paties metimo.

Jie bijo vėl nusivilti savimi.

Nesėkmė ar patirtis?

Pagalvokite apie vaiką, kuris mokosi vaikščioti.

Jis krenta.

Vėl stojasi.

Ir vėl krenta.

Ar kas nors sako:

„Tu nevykėlis. Tau niekada nepavyks vaikščioti.“

Žinoma, ne.

Visi supranta, kad kritimai yra mokymosi proceso dalis.

Tačiau metant rūkyti daugelis žmonių pradeda taikyti sau visai kitokias taisykles.

Vienas atkrytis tampa įrodymu, kad jie silpni.

Vienas sunkesnis etapas tampa įrodymu, kad jie nepajėgūs.

Nors iš tikrųjų tai tėra patirtis.

Ką duoda kiekvienas bandymas?

Net jei ankstesni bandymai buvo nesėkmingi, jie nebuvo beverčiai.

Kiekvienas bandymas leidžia geriau suprasti:

• kas jus provokuoja rūkyti;
• kokiose situacijose sunkiausia;
• kas padeda išlikti nerūkančiu;
• kokios mintys dažniausiai veda prie atkryčio.

Kitaip tariant, kiekvienas bandymas suteikia informacijos.

O informacija didina jūsų galimybes pasiekti tikslą.

Žvilgsnis į progresą

Daug žmonių vertina save pagal principą:

„Arba tobulai, arba visiškai blogai.“

Tačiau gyvenimas taip neveikia.

Jeigu žmogus anksčiau surūkydavo tris pakelius cigarečių per dieną, o dabar savaitę išbuvo nerūkęs, tai jau yra progresas.

Jeigu anksčiau pasiduodavo po vienos dienos, o dabar išbuvo mėnesį – tai progresas.

Jeigu geriau supranta savo priklausomybę – tai progresas.

Svarbu mokytis matyti ne tik galutinį rezultatą, bet ir nueitą kelią.

Palaikykite save

Žmonės dažnai mano, kad savikritika motyvuoja.

Tačiau dažniausiai vyksta priešingai.

Nuolatinė kritika:

• mažina pasitikėjimą savimi;
• silpnina motyvaciją;
• didina stresą;
• stiprina norą ieškoti greito nusiraminimo.

O priklausomybė visada pasiruošusi pasiūlyti tariamą „sprendimą“.

Todėl daug naudingiau mokytis save palaikyti.

Ne teisinti.

Ne meluoti sau.

O pripažinti savo pastangas.

Svarbi mintis

Baimė, kad nepavyks, dažnai kyla ne iš realios grėsmės, o iš baimės būti savęs nubaustam.

Kai nustojate save smerkti už klaidas, dingsta didelė dalis šios baimės.

Tuomet atsiranda daugiau drąsos veikti.

O būtent veiksmai, o ne tobulumas, ir veda į laisvę nuo priklausomybės.

Ką verta prisiminti

• Ankstesni bandymai nėra nesėkmės – tai patirtis.
• Atkrytis neapibrėžia jūsų vertės.
• Kiekvienas bandymas suteikia naudingos informacijos.
• Savikritika dažniausiai silpnina, o ne stiprina.
• Svarbu vertinti savo pastangas ir progresą.

Šis straipsnis yra citata iš knygos: „Nerūkom. Būti laimingu nerūkančiuoju”.

Nuoroda į knygą: https://litres.com/audiobook/sergey-knyazev-32486232/nekurim-byt-schastlivym-nekuryaschim-69571474/

Autorius psichologas Sergėjus Kniazevas

Vertė nerūkom.lt